Banko finansinis tarpininkavimas ir rizika

Įvadas. Bankų finansinio tarpininkavimo reikšmė. Banko rizikos pagrindinės rūšys ir sąvokos. Kreditavimo operacijos. Kredito klasifikavimas. Banko reikalavimai teikiant paskolą. Overdraftas. Kreditinė linija. Kredito normavimas. Trumpalaikės, vidutinio ilgumo, ilgalaikės paskolos. Valstybės garantijos. Bankai kaip tarpininkai valiutų rinkoje. Valiutinė rizika ir jos valdymas. Valiutinių operacijų valdymas. Komercinių bankų investicinė veikla ir politika. Skirtumai tarp banko investicijų ir kredito. Pagrindiniai investicinės veiklos faktoriai. Investicinės veiklos rizika. Komercinių bankų netradicinės paslaugos. Lizingas. Faktoringas. Forfeitingas. Pasitikėjimo operacijos. Bankų finansinis tarpininkavimas Lietuvoje. Vilniaus bankas. Lietuvos komercinių bankų raidos perspektyvos rinkos ekonomikos sąlygomis. Išvados ir pasiūlymai. Priedas (1).

Šio diplominio darbo tema- "Banko finansinis tarpininkavimas ir rizika". Finansinis tarpininkavimas- tai pagrindinė bankų funkcija. Veikdami kaip tarpininkai tarp daugybės skolintojų ir tiek pat gausių skolininkų, bankai sutelkia kapitalą ir skiria jį efektyviai naudoti.
Rašant šį darbą norėjau apžvelgti populiariausias bankų veiklos sritis, kurios yra plačiai taikomos išsivysčiusiose rinkos šalyse, bei turi gilias tradicijas. Buvo įdomu sužinoti, kokia padėtis yra Lietuvoje, tam pasirinkau vieną iš stipriausių ir daugiausia šalyje paslaugų teikiantį- Vilniaus banką.
Šio darbo svarbiausias tikslas- išsiaiškinti, kokia yra banko, kaip finansinio tarpininko, reikšmė bei nauda šaliai, jos ekonomikai bei vartotojams. Kodėl šiuolaikinės bankininkystės plėtrai būdinga tendencija- visiškai naujų finansinių operacijų bei paslaugų kūrimas. Kokią įtaką tam turi technologinė pažanga?
Kitas darbo tikslas buvo susipažinti su bankų veikloje iškylančia rizika, jos rūšimis. Kokią veiklos strategiją bankai turi pasirinkti, norėdami jos išvengti.
Be to, remdamasi apie Vilniaus banką gautais duomenimis, bandžiau išsiaiškinti Lietuvos bankų veiklos perspektyvas ateityje. Ar bankai bus pajėgūs konkuruoti ir augti išsivysčiusiose šalyse, sukurdami naujas finansinio tarpininkavimo funkcijas? Ar įgaus šalies vartotojų pasitikėjimą ir taps veiksminga bankininkystės bei finansų sistema Lietuvoje?
Rašydama šį darbą naudojausi įvairia literatūra- knygomis apie bankininkystę, spaudos straipsniais, monografijomis, reklaminiais bukletais, internetu. Nemažą dėmesį skyriau literatūrai rusų kalba, tai man padėjo giliau apžvelgti finansinio tarpininkavimo situaciją išsivysčiusiose šalyse.


Kalbant apie bankus, jų finansinio tarpininkavimo reikšmę bei ypatumus, svarbu aptarti, kokios buvo istorinės bankų atsiradimo prielaidos. Kas lėmė tolimesnę jų vystymosi raidą.
Manoma, kad pirmuosius bankus mums davė Babilonija. Iš pradžių atsiranda tik primityviškiausia bankinė operacija, būtent, pinigų keitimas. Pinigų keitėjai turėjo plačią veikimo dirvą, nes ne tik kiekvienas kraštas, bet ir beveik kiekviena stambesnė pilis turėjo savus skirtingus pinigus [22, 11].
Prekyboje pradėjus naudoti auksą, greitai paaiškėja, kad tiek pirkėjams, tiek pardavėjams nesaugu transportuoti, sverti aukso grynumą. Todėl pradėta atidavinėti auksą saugoti auksakaliams, kurie turėjo tam skirtas specialias saugyklas. Gavęs saugoti auksą, auksakalys išduodavo indėlininkui kvitą. Greitai prekės pradėtos mainyti į auksakalių išduotus kvitus. Auksakaliai tapę bankininkų prototipais, taikė šimtaprocentinę rezervų sistemą t.y. jų išduoti kvitai visiškai buvo padengti auksu. Tačiau vėliau, matydami, jog įnešamas aukso kiekis viršija išimamo aukso kiekį, auksakaliai pradėjo leisti į apyvartą perteklinius popierinius pinigus, teikti paskolas už nustatytą palūkanų normą. Taip atsirado bankų dalinių rezervų sistema.
Taigi tolesnis prekybos vystymasis bei klestėjimas sąlygojo ir bankų vystymą; atsirasdavo vis daugiau ir daugiau bankinių operacijų.
XI amž. atsirado lombardai. Lombardai ne tik teikdavo paskolas už palūkanas, bet ir keitė pinigus, įformindavo sandėrius, rinko mokesčius valstybei. Bankininkystės vystymąsi skatino tais laikais gausūs karai ir kryžiaus žygiai: pinigų reikėjo atgijusiai prekybai su Rytais, be to ir patiems kryžiaus karams finansuoti [15, 1].
XVII amž. pab. ir XVIII amž. pr. bankų istorijoje prasideda nauja era. Privatinių bankų skaičius pradeda mažėti, jų vietas vis dažniau pradeda užimti visuomeniniai ar valstybiniai bankai. Jie vadinami žiro bankais, nes pagrindinė tų bankų operacija buvo tarpininkauti mokėjimams žiro atsiskaitymais. Naujieji bankai rūpinasi išsiversti kuo mažiausia "gyvų" pinigų apyvarta. Visi mokėjimai daromi nuo vienos sąskaitos nurašymais ir į kitą sąskaitą įrašymais. Tie visi sąskaitinių sumų perrašinėjimai vykdomi vienu pastoviu vertės matu [22, 50].
XIX amž. koncentruojantis gamybai ir kapitalui pramonėje, didėjo ir bankai. Taip atsirado pirmieji akciniai bankai, vadinami didžiuoju penketuku: "Westmister Bank", "Midlan Bank", "Lloyds Bank", "Barclays Bank", "National Provincial Bank". Bankų stambėjimo ir rinktinės bankų dalies įsivyravimo kryptis persimetė į XX amžių.
Reikšmingas laikotarpis bankų vystymuisi buvo 1929- 33 metų ekonominė krizė, po kurios padidėjo valstybės kišimasis į bankų veiklą. Kai kur buvo suvalstybinti ir komerciniai bankai, tuo pat metu pabrėžiant ir komercinių bankų teikiamų paslaugų universalėjimo raidos pradžią, kaip atsaką į vis stiptėjančią konkurenciją visame verslo sektoriuje [15, 2- 3]. ...